Greitas pristatymas
Patikimai
Profesionaliai ir ekspertiškai
  • Bronchinė astma

Bronchinė astma

Bronchinė astma kartu su LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga) sudaro obstrukcinių plaučių ligų grupę. Ankstyvoje vaikystėje bronchinės astmos diagnostika sudėtinga, be to, daug vaikų savaime išauga iš šios ligos. Dėl lėtinio uždegimo susiaurėja kvėpavimo takai, todėl sergančiuosius vargina oro trūkumas, švilpiantis kvėpavimas, kosulys. Nuolat organizme rusenantis uždegimas sukelia priepuolius. Simptomai gali pasunkėti susirgus gripu arba peršalus, be to, priepuolius gali išprovokuoti ir kiti veiksniai. Kiekvienas bronchine astma sergantis žmogus gali patirti individualius simptomus, kurie gali skirtis priklausomai nuo metų laiko ar apskritai konkrečios dienos. Bronchinė astma gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę, apriboti kasdienes veiklas. Tačiau įgijus daugiau žinių apie šią ligą, supratus, kaip organizmas reaguoja į dirgiklius, galima tikslingai keisti gyvenimo būdą ir taip reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.

Produktai, skirti bronchinė astma

Visi gydymo būdai
  • Visi gydymo būdai
  • Receptiniai vaistai
  • Nereceptiniai vaistai
Aktualumas
  • Aktualumas
  • Pavadinimas A–Ž
  • Pavadinimas Ž–A
  • Kaina maža–didelė
  • Kaina didelė–maža

Gydykitės nelaukdami eilėje prie gydytojo kabineto. Kaip veikia „Dokteronline“?

  1. Pasirinkite vaistus
  2. Gydytojas peržiūrės jūsų sveikatos anketą
  3. Vaistinė nemokamai pristatys vaistus į namus
Skaityti daugiau

Kas yra bronchinė astma?

Bronchinė astma - tai lėtinis kvėpavimo takų uždegimas, kurio metu susiaurėja ir pajautrėja kvėpavimo takai. Sergantieji bronchine astma dažnai skundžiasi švilpiančiu kvėpavimu, kosuliu, nuolatiniu nuovargiu. Ligą provokuojantys veiksniai gali būti labai skirtingi ir įvairuoti priklausomai nuo metų laiko ar konkrečios dienos. Šiuos veiksnius galima skirstyti į alergizuojančius ir nealergizuojančius. Jų sukelti simptomai pasireiškia kaip trumpesni ar ilgesni priepuoliai.

Kaip atpažinti bronchinę astmą?

Bronchinė astma pasireiškia tam tikrais aiškiai atpažįstamais simptomais. Kita vertus dėl nespecifinių bronchinės astmos simptomų ją galima supainioti su kitais susirgimais. Toliau pateikiamas dažniausiai pasitaikančių simptomų sąrašas.

1. Dusulys. Ištikus astmos priepuoliui gali apimti baimė, kad tuoj uždusite. Taip nutinka todėl, kad plaučiai persipildo oro, kurio niekaip nepavyksta pašalinti. Iš esmės ši būklė nėra pavojinga. Astmos priepuolio metu reikia atsisėsti tiesiai, atlaisvinti kvėpavimo takus - nuimti kaklaraištį, atsegti viršutines marškinių sagas.
2. Kitas atpažįstamas ligos simptomas - švilpiantis kvėpavimas. Jis atsiranda susitraukus aplinkiniams raumenims bei susiaurėjus trachėjai ir bronchams. Kai kuriais atvejais kvėpavimas yra karkiantis - taip nutinka užsikimšus nosiai arba gerklei.
3. Oro trūkumas - dar vienas bronchinės astmos simptomas.
4. Galiausiai ne ką mažiau reikšmingas simptomas - nuolatinis energijos trūkumas. Naktį nepailsite, dieną vargina pasunkėjęs kvėpavimas - tai po truputį sekina.

Bronchinė astma dažnai painiojama su LOPL. Vis dėlto abi ligos turi porą reikšmingų skirtumų.

  • Kalbant apie bronchinę astmą, labai svarbus paveldimumo veiksnys, o LOPL dažniausiai sukelia rūkymas.
  • Bronchinė astma pasireiškia priepuoliais, sergant LOPL sveikatos būklė blogėja palaipsniui.
  • Susirgti bronchine astma galima bet kuriame amžiuje, LOPL dažniausiai pasireiškia po 40-ojo gimtadienio.
  • Bronchinės astmos gydymas iš esmės nesudėtingas, tinkamai parinkus vaistus nėra sunku kontroliuoti ligą. LOPL - lėtinė liga, kuria sergant būklė prastėja po truputį.
  • Sergančiųjų bronchine astma gyvenimo trukmė paprastai nesiskiria nuo sveikų žmonių, o štai sergantieji LOPL gyvena trumpiau.
  • Teisingai gydomų bronchinės astmos pacientų plaučių funkcija yra normali, o LOPL pacientų plaučių funkcija išlieka sutrikusi net ir tada, kai jiems skiriamas gydymas.

Kokios yra bronchinės astmos priežastys?

Mokslininkai kol kas neišsiaiškino, kas tiksliai sukelia bronchinę astmą. Vis dėlto panašu, kad svarbus veiksnys yra paveldimumas. Jeigu abu tėvai serga bronchine astma arba turi kokią nors alergiją, 70 proc. tikimybė, kad ši liga išsivystys ir vaikui. Tikimybė susirgti bronchine astma sumažėja iki 50 proc., jei šia liga ar kokia nors alergija serga tik vienas iš tėvų. Bronchinės astmos išsivystymą vėlesniame amžiuje gali nulemti aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, nuolatinė pasikartojanti sąveika su tam tikromis medžiagomis gali išprovokuoti alergiją. Vis dėlto ir šiuo atveju svarbus paveldimumas, nes turi būti polinkis astmai nuo gimimo.

Ar galiu ką nors padaryti dėl bronchinės astmos?

Pakeitus gyvenimo būdą astmos priepuoliai gali tapti retesni arba silpnesni. Todėl svarbu sveikai maitintis ir gyventi, palaikyti sveiką kūno svorį, stiprinti organizmą. Reikia vengti veiksnių, kurie provokuoja astmos priepuolius, imtis priemonių žinomoms alergijoms gydyti. Stenkitės atsargiai vartoti vaistus.

Koks gydymas taikomas?

Pirmiausia gydytojas aptaria su pacientu vadinamąjį nemedikamentinį gydymą. Tai yra gyvenimo būdo keitimas, padedantis suvaldyti jaučiamus negalavimus. Egzistuoja aiškus ryšys tarp ištvermės, nutukimo ir bronchinės astmos kontroliavimo. Taip pat gydytojas, atsižvelgdamas į negalavimų pobūdį bei dažnį, išrašys vaistų. Kai bronchinės astmos priepuoliai vargina retai, paprastai rekomenduojama pagal poreikį vartoti β2 simpatikomimetikų grupės vaistus, pvz., salbutamolį arba terbutaliną, tačiau jeigu bronchinės astmos priepuoliai ištinka dažniau nei 3 kartus per savaitę, gydytojas skirs inhaliuojamų kortikosteroidų, pvz., beklometazoną, budezonidą, ciklezonidą, flutikazoną, o pasireiškus vietiniam šalutiniam poveikiui - montelukastą.

Jeigu rezultatas netenkina, inhaliuojami kortikosteroidai gali būti derinami su ilgalaikio poveikio β2 simpatikomimetikų grupės vaistais, pvz., formoteroliu arba salmeteroliu. Nepavykus sukontroliuoti bronchinės astmos per 3 mėnesius nuo vaistų vartojimo pradžios, paprastai pacientas nukreipiamas pas antrinės pagalbos specialistą. Tokiu atveju diagnozuojama sunkiai gydoma bronchinė astma.

Vaistai

Kai negalavimai vargina ne taip dažnai (2 kartus per savaitę arba rečiau), pirmenybė teikiama trumpalaikio poveikio β2 simpatikomimetikų grupės vaistais (pvz., salbutamoliu).

Jeigu bronchinės astmos sukelti negalavimai jaučiami dažniau (mažiausiai 3 kartus per savaitę) ir dėl to tenka vartoti daugiau trumpalaikio poveikio β2 simpatikomimetikų grupės vaistų, greičiausiai bus rekomenduota pereiti prie gydymo inhaliuojamais kortikosteroidais (ICS).

Net ir tokiu būdu nepavykus pasiekti patenkinamos bronchinės astmos kontrolės, gali būti įtraukti ilgalaikio poveikio β2 simpatikomimetikų grupės vaistai.

Alternatyvūs gydymo būdai

Alternatyvių gydymo būdų spektras pakankamai platus. Nors jie nepakeičia tradicinės medicinos, gali padidinti gydymo sėkmės tikimybę. Jeigu svarstote galimybę išbandyti alternatyvų bronchinės astmos gydymo metodą, būtinai informuokite apie tai savo gydytoją.

  • Galima įsigyti homeopatinių vaistų, kurie gerina imuninės sistemos veikimą. Galite rinktis homeopatinius vaistus savo nuožiūra, tačiau niekada nepakenks pasikonsultuoti su gydytoju homeopatu. Vis dėlto homeopatija nėra moksliškai pagrįsta.
  • Gerų rezultatų padeda pasiekti ir akupunktūrą - šimtmečių senumo gydymo būdas. Akupunktūros specialistas stengiasi mažomis plonomis adatomis atkurti ir subalansuoti sutrikdytą energijos tekėjimą. Reikia pasakyti, kad akupunktūra taip pat neturi mokslinio pagrindimo.
  • Kvėpavimo terapija taip pat dar vienas puikus papildomas gydymo metodas. Ją dažnai siūlo fizioterapeutai ir logopedai, nes kvėpavimo terapija padeda ne tik sergant bronchine astma. Reikia išmokti teisingai kvėpuoti tiek ilsintis, tiek patiriant įtampą.
  • Antroposofinė medicina apima labai daug sričių. Ją sudaro judėjimo terapija, mitybos rekomendacijos, vaistai ir masažas.
  • Liaudies medicinos ir fitoterapijos specialistai yra sukaupę labai daug kelių šimtų metų senumo žinių apie vaistažoles, kurias derina su šiuolaikiniais moksliniais tyrimais. Dėmesys kreipiamas į gydomąsias žoleles, masažą ir mitybos koregavimą.
  • Jeigu jums astmos priepuolius sukelia stresas ir emocijos, labai padėtų jogos praktikavimas. Jūs išmoksite subalansuoti fizinį ir dvasinį gyvenimą, teisingai kvėpuoti, o tai savo ruožtu padės susidoroti su sunkiais momentais, kai patiriate didelę įtampą ar išgyvenate stiprias emocijas.

Gyvenimo būdo keitimas

Bronchinės astmos priepuolių sunkumas labai priklauso nuo gyvenimo būdo. Kaip žinoma, bronchinė astma - lėtinė liga, tačiau yra metodų, padėsiančių juos kiek galima labiau sumažinti.

Todėl pasinaudokite šiais patarimais:

  • Pasirūpinkite, kad jūsų aplinkos žmonės žinotų, jog sergate bronchine astma. Aplinkiniai atsižvelgs į jūsų ligą ir supras, kodėl vengiate tam tikrų užsiėmimų.
  • Jei rūkote, būtinai meskite. Savaime suprantama, taip pat reikėtų stengtis nebūti prirūkytoje aplinkoje. Net ir vienas rūkantis žmogus šalia jūsų yra blogis. Venkite pasyvaus rūkymo.
  • Jeigu jums nustatyta alergija, labai svarbu vengti alerginę reakciją provokuojančių dirgiklių, tai padės suvaldyti priepuolius. Jei sergate nealergine bronchine astma, jums pavojingos tam tikros oro sąlygos, dėl kurių dideliame mieste susidaro smogas. Įvairios orų programėlės turi specialius ženklus, kuriais žymimas bronchine astma sergantiems žmonėms kylančios rizikos lygis.
  • Sergant alergine bronchine astma reikėtų imtis priemonių nuo namų dulkių erkučių.
  • Jūsų aplinkoje turi būti geras vėdinimas. Pastebėta, kad astmos priepuoliai tampa lengvesni, jei rūpinamasi savo fizine būkle ir ištverme.
  • Galiausiai labai svarbus KMI. Nutukimas eina išvien su bloga bronchinės astmos kontrole, blogesne reakcija į kortikosteroidus ir kvėpavimo takų susiaurėjimu.
Atgal į pradžią