Menopauzė

Moterims nuo 45 iki 55 metų kiaušidžių veikla palaipsniui silpnėja, nes vaisingų kiaušialąsčių atsargos mažėja. Kai kiaušialąstė daugiau nebepaleidžiama, sumažėja estrogeno gamyba. Tai vadinama klimakteriniu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu menstruacijos tampa nereguliarios ir galiausiai visiškai išnyksta. Šis laikotarpis vidutiniškai trunka 4 metus. Kai menstruacijos visiškai nutrūksta, moteris laikoma esančia menopauzėje. Dėl estrogeno trūkumo organizme atsiranda klimakterinių simptomų, tokių kaip karščio bangos, gausaus prakaitavimo epizodai, miego sutrikimai, nuotaikų svyravimai ir širdies plakimas. Taip pat makšties gleivinė tampa sausesnė, todėl lengviau gali pasireikšti makšties infekcijos. Jei kiaušidės buvo pašalintos chirurginiu būdu arba vartojami tam tikri vaistai, taip pat gali pasireikšti klimakteriniai simptomai. Moterims, kurioms buvo taikyta radioterapija ar chemoterapija, menopauzė gali prasidėti anksčiau. Tas pats galioja ir rūkančioms moterims.

Brendimo metu pradeda veikti moteriški lytiniai hormonai, dėl kurių prasideda pirmosios menstruacijos. Čia svarbų vaidmenį atlieka įvairūs hormonai, smegenys ir kiaušidės. Visus vaisingus metus kiaušidės gamina hormonus estrogeną ir progesteroną. Šie du hormonai užtikrina kiaušialąstės brendimą, ovuliaciją ir gimdos gleivinės susidarymą. Kiekvieną mėnesį ovuliacijos metu išsiskiria kiaušialąstė, jei ji apvaisinama, apvaisinta kiaušialąstė gali įsitvirtinti gimdos gleivinėje ir vystytis į vaisių. Jei nėštumas neįvyksta, gimdos gleivinė praėjus dviem savaitėms po ovuliacijos pasišalina – tai yra menstruacijos. Maždaug nuo 40 metų moterų kiaušidėse esančių kiaušialąsčių atsargos išsenka. Kadangi kas mėnesį nebepaleidžiama kiaušialąstė, sumažėja moteriško hormono estrogeno gamyba. Gimdos gleivinė tampa sausesnė, menstruacijos tampa nereguliarios ir mažiau gausios, o po kelių metų visiškai išnyksta. Klimakterinis laikotarpis dažnai lydi karščio bangos, nors nėra visiškai aišku, kaip jos atsiranda.

Tam tikrų ligų, tokių kaip reta autoimuninė liga Adisono liga, chemoterapijos, kiaušidžių operacijos ar radioterapijos atveju klimakterinis laikotarpis gali prasidėti anksčiau. Tai reiškia iki 40 metų amžiaus. Dažnai priežastis lieka nežinoma.

Yra skirtumas tarp sąvokų klimakterinis laikotarpis ir menopauzė. Klimakterinis laikotarpis – tai periodas, kai moters menstruacijos pradeda keistis, taip pat pirmieji metai be menstruacijų. Šiuo laikotarpiu moteris patiria simptomus ir negalavimus, susijusius su besikeičiančiomis menstruacijomis. Vienas iš pavyzdžių – karščio bangos. Menopauzė prasideda po paskutinių menstruacijų moters gyvenime. Tai nustatoma, jei per metus po paskutinių menstruacijų daugiau jų nebepasireiškia. Moterų reprodukcinė sistema šiuo metu nebeatlieka savo funkcijos.

Dauguma moterų, esančių klimakteriniame laikotarpyje ar menopauzėje, pastebi šiuos simptomus:

• Nereguliarios menstruacijos;
• Karščio bangos;
• Makšties negalavimai, tokie kaip sausumas;
• Sausa oda;
• Sausa burna ir akys;
• Niežėjimas ir deginimo pojūtis šlapinantis ir lytinių santykių metu;
• Sumažėjęs lytinis potraukis;
• Nuotaikų svyravimai;
• Miego sutrikimai;
• Širdies plakimas;
• Šlapimo takų negalavimai;
• Osteoporozė.

Labiausiai atpažįstami simptomai yra nereguliarios menstruacijos ir karščio bangos. Jūsų menstruacijos palaipsniui keisis, jos gali tapti mažiau gausios ir trumpesnės, tačiau galite patirti ir kitų su menstruacijomis susijusių negalavimų, kurių anksčiau neturėjote, pavyzdžiui, nugaros ar galvos skausmą. Karščio bangų atveju jaučiate trumpalaikius karščio priepuolius. Jūsų veidas ir krūtinė gali parausti, galite stipriai prakaituoti, tai dažnai pasireiškia ir naktį. Taip pat galite pastebėti, kad oda tampa sausesnė ir mažiau elastinga, todėl gali atsirasti raukšlių. Kadangi gaminama mažiau ašarų ir seilių, galite jausti burnos ir akių sausumą. Dėl sumažėjusios estrogeno gamybos makšties vidus tampa plonesnis ir sausesnis, tai gali sukelti niežėjimą ir deginimo pojūtį.

Taip pat tokiomis aplinkybėmis galite dažniau susirgti infekcijomis, pavyzdžiui, šlapimo pūslės uždegimu. Kadangi organizmas taip pat gamina mažiau testosterono, gali sumažėti lytinis potraukis. Galiausiai, natūralus senėjimo procesas lemia, kad dubens dugno raumenys silpnėja, todėl gali nusileisti šlapimo pūslė. Be to, kadangi šlapimo takų gleivinė tampa plonesnė, galite sunkiau sulaikyti šlapimą ir patirti šlapimo nelaikymą čiaudint, kosint ar atliekant kitą kasdienę veiklą.

Galiausiai, moterims klimakteriniame laikotarpyje padidėja osteoporozės rizika. Taip yra todėl, kad estrogenas užtikrina optimalų kalcio pasisavinimą, o sumažėjus šio hormono gamybai, kaulai tampa trapesni.

Menopauzė ir klimakterinis laikotarpis yra visiškai natūralūs procesai, su kuriais susiduria kiekviena moteris. Jei labai vargina susiję simptomai, galite laikytis šių patarimų. Pasikeitus menstruacijoms, rekomenduojama sveikai maitintis ir vartoti daug geležies turinčius produktus. Pavyzdžiui, mėsą, lapines daržoves ir pilno grūdo produktus. Taip pat stenkitės kasdien bent pusvalandį aktyviai judėti, pavyzdžiui, važiuoti dviračiu, plaukioti ar vaikščioti. Taip pat rekomenduojama vartoti papildomai vitamino D papildų. Šis vitaminas svarbus kaulų ir dantų augimui bei stiprumui, sveikiems raumenims ir gerai veikiančiai imuninei sistemai. Daugiausia vitamino D gaunama iš saulės, tačiau vyresniame amžiuje oda sunkiau paverčia saulės šviesą vitaminu D.

Galiausiai pasirūpinkite pakankamu nakties poilsiu. Karščio bangų atveju rekomenduojama dėvėti drabužius, gerai sugeriančius drėgmę, pavyzdžiui, medvilninius. Taip pat rinkitės sluoksniuotus drabužius, kad galėtumėte lengvai nusivilkti vieną sluoksnį, jei prasideda karščio banga. Rinkitės natūralių medžiagų paklodes ir antklodes vietoj sintetinių, nes tai sumažina prakaitavimą. Tam tikri maisto produktai ir gėrimai, tokie kaip alkoholis, aštrus maistas ir karšti gėrimai, gali sukelti karščio bangas. Stenkitės į tai atkreipti dėmesį ir atsižvelgti.

Moterims, kurias labai vargina klimakteriniai simptomai, gydytojas gali paskirti hormoninį gydymą karščio bangoms mažinti. Jei hormoninis gydymas skiriamas dėl makšties negalavimų, gausite estrogeno kremo arba tablečių. Jas reikia įvesti į makštį, kad būtų išvengta makšties sausumo. Jei daugiausia vargina karščio bangos, galite gauti hormoninių tablečių arba pleistrų, kuriuose yra moteriško hormono estrogeno. Tai panašu į kontraceptines tabletes, tik čia vartojamos mažesnės dozės. Dažnai tabletės būna 28 dienų juostelėse. Baigus vieną juostelę, iš karto pradedama kita, be pertraukos. Papildžius organizme estrogeno kiekį, klimakteriniai simptomai sumažėja. Atkreipkite dėmesį, kad tokios hormoninės tabletės gali sukelti šalutinį poveikį ir riziką. Paprastai hormoninės tabletės klimakteriniams simptomams gydyti vartojamos ne ilgiau kaip vienerius ar dvejus metus iš eilės.

Alternatyvūs gydymo būdai apima, pavyzdžiui, akupunktūrą. Tačiau tai nėra moksliškai įrodyta.

Dažniausi hormoninių tablečių, skirtų klimakteriniams simptomams, šalutiniai poveikiai yra:

• Galvos skausmas;
• Pykinimas;
• Skausminga ar jautri krūtinė;
• Grybelinė infekcija;
• Depresija;
• Migrena;
• Alerginės odos reakcijos;
• Prasimušantis kraujavimas;
• Pakitusi makšties išskyros;
• Padidėjęs jautrumas;
• Skysčių susilaikymas.

Be to, visoms moterims, gydomoms hormonų pakaitine terapija, padidėja kraujo krešulių venose (trombozės) rizika. Tokie simptomai kaip galvos skausmas, pykinimas ir skausminga ar jautri krūtinė dažniausiai praeina savaime. Taip pat prasimušantis kraujavimas ir daugiau ar mažiau makšties išskyrų praeina savaime. Padidėjusį jautrumą galite pastebėti kaip odos bėrimą, niežėjimą ar dilgėlinę. Taip pat gali patinti veidas ar gerklė, pasunkėti kvėpavimas. Jei pasireiškia šie simptomai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Skysčių susilaikymas, pavyzdžiui, patinusios kulkšnys ir pėdos, taip pat gali pasireikšti. Tai dažniausiai lydi kūno svorio padidėjimas ir šiek tiek padidėjęs kraujospūdis. Jei tai labai vargina, kreipkitės į gydytoją. Jis ar ji tikriausiai paskirs mažesnę dozę.

Tyrimai parodė, kad hormoninės tabletės su estrogeno ir progestageno deriniais padidina krūties vėžio riziką. Ši rizika priklauso nuo gydymo trukmės. Padidėjusi rizika atsiranda po kelerių metų vartojimo. Nutraukus gydymą, rizika vėl sumažėja ir po 5 metų nebėra padidėjusi. Profilaktiškai reguliariai tikrinkite krūtis ir kreipkitės į gydytoją, jei pastebite pokyčių, pavyzdžiui, odos įdubimus, spenelio pokyčius ar gumbelius.

Kadangi klimakterinis laikotarpis ir menopauzė yra visiškai natūralūs organizmo procesai, jų išvengti neįmanoma. Paprastai jaučiamasi geriau laikantis aukščiau pateiktų patarimų. Jei jie nepadeda ir vis dar labai vargina, pavyzdžiui, karščio bangos, hormonų terapija yra geras gydymo metodas. Daugeliui moterų tai padeda.

https://www.farmacotherapeutischkompas.nl/bladeren/groepsteksten/oestrogeenreceptormodulatoren https://www.nhg.org/standaarden/volledig/nhg-standaard-de-overgang https://www.thuisarts.nl/overgang/ik-ben-in-overgang