AccountBasket

7 svarbiausios arterinės hipertenzijos priežastys

Parašė: Redaktorius

Paskutinis pakeitimas: 

Arterinė hipertenzija yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų (išeminio insulto arba miokardo infarkto) rizikos veiksnių. Be to, padidėjęs kraujo spaudimas kenkia vidaus organams. Todėl rekomenduojama kasmet matuoti kraujo spaudimą. Žinant arterinės hipertenzijos priežastis galima imtis reikiamų veiksmų, kad išvengtumėte šios ligos.

Kada diagnozuojama arterinė hipertenzija?

Kraujospūdžio rodiklius sudaro dvi vertės. Viršutinis kraujo spaudimas - tai spaudimas, kurį kraujagyslių sienelės patiria tuo metu, kai širdis susitraukia, o apatinis kraujo spaudimas - tai kraujagyslių sienelių spaudimas širdies išsiplėtimo metu. Orientacinės vertės:

Žemas kraujospūdis
Normalus kraujospūdis
Nežymiai padidėjęs kraujospūdis
Aukštas kraujospūdis
Labai aukštas kraujospūdis

Patarimas: Kraujo spaudimas svyruoja priklausomai nuo paros meto, o kartais nuo konkrečios savaitės. Todėl patikimus rezultatus užtikrina tik reguliarus kraujospūdžio matavimas.
Patarimas: Kraujo spaudimas svyruoja priklausomai nuo paros meto, o kartais nuo konkrečios savaitės. Todėl patikimus rezultatus užtikrina tik reguliarus kraujospūdžio matavimas.

Arterinės hipertenzijos simptomai

Paprastai žmogus, kurio kraujospūdis aukštas, nieko nejaučia. Tam tikri simptomai gali pasireikšti tik esant labai aukštam kraujo spaudimui:

  • Galvos skausmas
  • Pykinimas
  • Nuovargis
  • Oro trūkumas
  • Nerimas

Rimtos arterinės hipertenzijos pasekmės išsivysto tik bėgant laikui. Todėl labai svarbu prevenciškai tikrinti kraujo spaudimą, kad išvengtumėte tokių rimtų ligų kaip, pvz., išeminis insultas.

Arterinės hipertenzijos priežastys

Kartais kraujospūdžio padidėjimo priežastys labai aiškios, pvz., jį gali sukelti tam tikras susirgimas. Tačiau dažniausiai arterinę hipertenziją nulemia kelių veiksnių kombinacija:

  1. Mityba

Kai kuriuose maisto produktuose, pavyzdžiui, lakricoje ir saldymedyje, yra glicirizino. Ši medžiaga skatina skysčių užsilaikymą organizme, o tai savo ruožtu didina kraujo spaudimą. Tą patį poveikį turi ir perteklinis druskos vartojimas. Gera žinia ta, kad sumažinus šių medžiagų vartojimą kraujo spaudimas normalizuojasi.

  1. Kiti gyvenimo būdo veiksniai

Ne tik mityba yra svarbi. Sėslus gyvenimo būdas, rūkymas ir alkoholio vartojimas taip pat didina kraujo spaudimą. Dar vienas reikšmingas rizikos veiksnys - viršsvoris. Vis dėlto keisti gyvenimo būdą niekada nėra per vėlu. Tai teigiamai paveiks ne tik kraujo spaudimą, bet ir bendrą sveikatą bei energingumą.

  1. Tam tikros ligos

Įvairios ligos taip pat gali lemti kraujospūdžio padidėjimą. Tai gali būti inkstų cistos, užsikimšusios kraujagyslės, sutrikęs hormonų balansas. Jas gydant ilgainiui normalizuojasi ir kraujo spaudimas.

  1. Nėštumas

Kai kurioms moterims arterinė hipertenzija išsivysto nėštumo metu. Gydytojas turi atidžiai stebėti tokią būklę.

  1. Vaistai

Tokie vaistai kaip steroidai, analgetikai (ibuprofenas, diklofenakas), priešuždegiminiai vaistai (NSAID), dekongestantai, kontraceptinės tabletės ir tam tikri antidepresantai taip pat gali didinti kraujo spaudimą. Geriausias problemos sprendimas - sumažinti arba visai nutraukti šių vaistų vartojimą. Vis dėlto prieš tai darant pirmiausia reikia pasitarti su gydytoju.

  1. Amžius

Su amžiumi mažėja kraujagyslių elastingumas. Sustandėjusios kraujagyslės ne taip lengvai išsiplečia, dėl to didėja kraujagyslių sienelių spaudimas. Dėl tos priežasties rekomenduojama nuo 40 metų reguliariai matuoti kraujospūdį.

  1. Paveldimumas

Kai kuriose giminėse arterinė hipertenzija pasireiškia dažniau. Jei taip yra jūsų atveju, labai svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį. Savaime suprantama, genų nepakeisite, tačiau daugiau dėmesio gyvenimo būdui arba galbūt vaistų vartojimas gali padėti sukontroliuoti kraujo spaudimą.

Visi gydymo būdai
Grįžti į viršų