Aukšto cholesterolio simptomai

Kaip veikia cholesterolis?

Didžioji dalis cholesterolio pagaminama kepenyse. Kitą cholesterolį organizmas įsisavina iš maisto. Iš žarnyno jis patenka į kraują, o kraujas išnešioja cholesterolį į reikiamas organizmo vietas.

Kad tai būtų galima padaryti, cholesterolis paverčiamas lipoproteinu (tam tikrais baltymų rutuliukais). Dėl to šie riebalai nesulimpa būdami kraujyje. Lipoproteinų tipai yra trys: DTL, LMTL ir MTL. DTL (didelio tankio lipoproteinai) ir LMTL (labai mažo tankio lipoproteinai) - tai vadinamasis „gerasis“ cholesterolis. MTL (mažo tankio lipoproteinai) - tai „blogasis“ cholesterolis, taip vadinamas dėl to, kad lengvai nusėda ant kraujagyslių sienelių.

Kas laikoma aukštu cholesteroliu?

Kai gydytojas pasako, kad cholesterolis aukštas, jis turi omenyje per didelį MTL cholesterolio kiekį. Toks cholesterolis linkęs prilipti prie arterijų sienelių, dėl to kraujagyslės gali susiaurėti arba visiškai užsikimšti.

Kraujo tyrimas

Paprasčiausia dėl kraujo tyrimo galimam cholesterolio padidėjimui nustatyti kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tačiau šiais laikais galima įsigyti diagnostinių cholesterolio rinkinių. Tai reiškia, kad kraujo mėginį paimate namuose ir siunčiate jį į laboratoriją ištirti. Tyrimo metu ieškoma tam tikrų uždegiminių rodiklių ir įvairių riebalų, įskaitant DTL („gerąjį“ cholesterolį) ir MTL („blogąjį“ cholesterolį). Abiejų cholesterolio tipų santykis parodo tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Atsakymas atsiunčiamas elektroniniu paštu.

Kokie yra aukšto cholesterolio simptomai?

Cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas yra vadinamas tyliuoju žudiku. Taip yra todėl, kad ši būklė beveik nepasireiškia jokiais aiškiais simptomais, nors ji - vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Todėl simptomai skirstomi į pastebimus ir nepastebimus.

Pastebimi aukšto cholesterolio simptomai

Vieninteliai išoriški simptomai, kurie gali rodyti padidėjusį cholesterolį:

• Gelsvi dariniai aplink akių vokus (ksanteliazmos).
• Baltas žiedas aplink akies rainelę (lipoidinis lankas).
• Mazgeliai ant sausgyslių (ksantomos). Paprastai šie sustorėjimai aptinkami ant Achilo ir delno išorinės pusės sausgyslių. Tačiau jie gali atsirasti ir ant pėdų, kelių arba alkūnių sausgyslių.

Netiesioginiai aukšto cholesterolio simptomai

Kiti simptomai netiesiogiai signalizuoja apie padidėjusią cholesterolio koncentraciją. Tai reiškia, kad tam tikri nusiskundimai yra nulemti būtent aukšto cholesterolio. Jie susiję su kraujagyslių susiaurėjimu, kitaip dar vadinamu užkalkėjimu.

Kraujagyslių susiaurėjimas

Kraujagyslių susiaurėjimas arba aterosklerozė dažniausiai pažeidžia širdies vainikines arterijas, aortą ir aortos atšakas. Cholesterolio (aterosklerozinių plokštelių) kaupimasis ant kraujagyslių sienelių yra lėtas procesas. Pažeistos kraujagyslės iš lėto siaurėja, kol galiausiai visiškai sutrikdomas (deguonies prisotinto) kraujo tekėjimas. Negalavimai pasireiškia, kai dėl cholesterolio poveikio kraujagyslių spindis sumažėja 50 proc.

Konkretūs simptomai priklauso nuo kraujagyslių pažeidimo sunkumo ir susiaurėjimo vietos.

Krūtinės angina

Sumažėjęs kraujo pritekėjimas į širdį gali sukelti skausmą krūtinėje. Ši būklė vadinama krūtinės angina. Iš pradžių skausmas jaučiamas tik patiriant fizinę įtampą arba stresą. Tokiose situacijose širdis negauna jai reikalingo didesnio deguonies kiekio, o tai sukelia spaudžiantį skausmą krūtinės plote.

Nuovargis ir oro trūkumas

Kiti galimi simptomai: neįprastas nuovargis, oro trūkumas, galvos svaigimas, prakaitavimas ir pykinimas. Dėl aukšto cholesterolio susiaurėjus kojų kraujagyslėms, pirmiausia pasireiškia mėšlungį primenantis skausmas kojose, kojų nuovargis, tirpimas vaikštant, lipant laiptais, bėgiojant. Dažnai pasireiškia šlubčiojimas. Susiaurėjus galvos smegenų kraujagyslėms, gali pasireikšti koordinacijos sutrikimai, regėjimo praradimas.

Miokardo infarktas

Visiškai užsikimšus kraujagyslei jos maitinamas raumuo nebegauna deguonies. Dėl to užsikimšus vainikinei arterijai ištinka miokardo infarktas, o kraujagyslei smegenyse - išeminis insultas (dėl trumpalaikės deguonies stokos) arba lėtinė smegenų išemija (dėl ilgalaikės deguonies stokos).

Tokia blokada dažniausiai yra kraujo krešulio susiformavimas toje vietoje, kur atplyšta aterosklerozinė plokštelė. Nors paprastai trombas susidaro aterosklerozinės plokštelės atplyšimo vietoje, tai gali nutikti ir kitoje kraujagyslės vietoje, esančioje iki atplyšusios plokštelės.

Pacientai, kuriuos ištiko miokardo infarktas, dažniausiai skundžiasi staigiai pasireiškusiu skausmu (vidutiniu arba stipriu) krūtinės plote. Skausmas gali plisti į žandikaulį, pečius arba nugarą.

Išeminis insultas ir lėtinė smegenų išemija

Išeminio insulto požymiai - veido paralyžius, regėjimo praradimas vienoje arba abiejose akyse, dvejinimasis akyse, kalbos sutrikimas. Šie simptomai laikini. Jeigu jie neišnyksta, diagnozuojama lėtinė smegenų išemija. Abiem atvejais liga išsivysto dėl aukšto cholesterolio ir gali baigtis mirtimi.

Aukšto cholesterolio gydymas

Cholesterolio padidėjimas gali būti gydomas dviem būdais:

• Keičiamas gyvenimo būdas (pereinama prie sveikos mitybos, stengiamasi daugiau judėti).
• Skiriami vaistai (statinai).

Keiskite gyvenimo būdą

Kai cholesterolio koncentracija padidėjusi nedaug (5-7 mmol/l), gali pakakti pakeisti gyvenimo būdą. Vien pakeitus mitybą cholesterolis gali sumažėti iki 10 proc.

Venkite sočiųjų riebalų rūgščių

Svarbiausias mitybos patarimas - valgyti mažiau sočiųjų riebalų rūgščių arba jų visiškai atsisakyti. Sočiųjų riebalų rūgščių gausu riebioje mėsoje (pvz., dešroje), sūryje, grietinėlėje, įvairiuose pyraguose ir tortuose. Vyrams rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 30 g sočiųjų riebalų rūgščių per dieną, moterims - iki 20 g.

Vartokite Omega-3 riebalų rūgštis

Vietoje kokosų arba palmių aliejaus maistui gaminti naudokite alyvuogių, linų sėmenų aliejų. Suvalgykite penkias vaisių ir daržovių porcijas per dieną: jose nėra jokių cholesterolio kiekį didinančių riebalų, todėl vaisiai ir daržovės puikiai tinka kaip nesveiko maisto pakaitalas. Mažiausiai du kartus per savaitę valgykite riebias žuvis: skumbrę, tuną, lašišą. Jose gausu Omega-3 riebalų rūgščių, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Avokadai ir riešutai taip pat yra puikus Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis.

Valgykite mažiau cukraus

Cukrus didina trigliceridų kiekį kraujyje, todėl sumažinkite suvalgomų saldumynų kiekį, taip pat vartokite mažiau alkoholio!

Kiaušinius valgyti galima

Reikia pastebėti, kad nors kiaušiniuose daug cholesterolio, juos galima ramiai valgyti. Organizmas jį perdirbama taip, kad kraujyje esančio cholesterolio kiekis nepadidėja.

Valgykite raudonųjų mielių ryžius

Vadinamieji raudonųjų mielių ryžiai natūraliai mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Kai kurie tyrimai parodė, kad šis preparatas gali sumažinti cholesterolio rodiklius iki 25 proc., tačiau šiuo metu vis dar trūksta išsamesnio mokslinio pagrindimo.

Meskite rūkyti

Kitas privalomas žingsnis - mesti rūkyti. Cigaretėse esančios cheminės medžiagos mažina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį ir kenkia kraujagyslių sienelėms.

Judėkite

Kasdienis mažiausiai 30 minučių judėjimas gerina cholesterolio metabolizmą ir gali padėti numesti svorio, o tai savo ruožtu teigiamai veikia cholesterolio koncentraciją.

Pagalvokite apie vaistus

Visais atvejais, kad dėl kitų veiksnių nustatoma padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika, rekomenduojama vartoti vaistus. Šios būklės - tai arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas nei širdies ir kraujagyslių ligų atvejai giminėje. Nustačius didelę riziką (> 10 proc. tikimybė, kad per ateinančius dešimt metų užsikimš kraujagyslės) arba kai kraujagyslės jau buvo užsikimšusios, būtinas medikamentinis gydymas.

Statinai blokuoja fermentus, kuriuos organizme gamina cholesterolis. Šie vaistai vartojami vakare, nes fermentai aktyviausi naktį. Egzistuoja įvairių tipų statinų. Įrodyta, kad visi jie (net vartojami mažomis dozėmis) gali sumažinti „blogąjį“ MTL cholesterolį 25-40 proc.

Deja, statinai, kaip ir visi vaistai, turi šalutinių poveikių. Juos vartojant gali pasireikšti raumenų, galvos skausmas, skrandžio ir žarnyno sutrikimai, kepenų funkcijos sulėtėjimas. Didesnės dozės reiškia ir didesnę tikimybę patirti šalutinius poveikius, nors paprastai didesnė dozė sumažina cholesterolį vidutiniškai tik 6 proc. Todėl gydymas statinais pradedamas nuo mažų dozių, o po trijų mėnesių vėl tikrinamas cholesterolio kiekis kraujyje ir kepenų funkcija.

Kitas galimas vartoti vaistas - ezetimibas. Jis slopina cholesterolio pasisavinimą iš maisto. Šis preparatas mažiau veiksmingas ir turi daugiau šalutinių poveikių.