Tačiau svorio metimas yra sudėtingesnis procesas, nei vien suvartojamų kalorijų kiekio mažinimas. Žmogaus organizme veikia svorį reguliuojančios sistemos. Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka hormonai, stresas ir biologiniai adaptacijos mechanizmai. Šiame straipsnyje aptariama, kodėl numesti svorio kartais būna sudėtinga ir ką tai reiškia siekiant sveikai sulieknėti.

- Antsvoris
Kodėl kartais nepavyksta numesti svorio: hormonai, stresas ir nustatytasis taškas
Parašė: Redaktorius
Paskutinis pakeitimas:
Daugelis žmonių siekia numesti svorio mažiau valgydami, daugiau judėdami ar laikydamiesi naujos dietos. Taip pat, viliantis greičiau sumažinti svorį, dažnai pasitelkiami ir populiarūs metodai, pavyzdžiui, žaliosios arbatos gėrimas ar maisto papildų vartojimas. Kartais tai duoda laikinų rezultatų, tačiau svoris vėl sugrįžta.
Svorio metimas yra daugiau nei mažiau valgyti
Svorio metimo principas atrodo paprastas: jei suvartojama mažiau energijos, nei jos išeikvojama, svoris krenta. Vis dėlto tyrimai rodo, kad svoriui mažėjant organizmas prisitaiko.
Metant svorį:
- sumažėja energijos sąnaudos
- pasikeičia hormonų pusiausvyra
- organizmas pritaiko riebalų deginimą
Šis reiškinys taip pat vadinamas metaboline adaptacija. Organizmas siekia taupyti energiją ir išlaikyti ankstesnį svorį. Tai ne disciplinos stoka, o biologinis apsaugos mechanizmas. Kai organizmas biologiškai prisitaiko prie svorio metimo, šis procesas gali tapti sudėtingesnis nei vien mitybos ribojimas ir didesnis fizinis aktyvumas.
Nustatytojo svorio taško vaidmuo: kodėl organizmas siekia išlaikyti svorį
Žmogaus organizmas turi mechanizmus, kurie stengiasi palaikyti svorį tam tikrose ribose. Ši koncepcija dažnai apibūdinama vadinamąja nustatytojo taško teorija.
Po svorio netekimo gali vykti įvairūs procesai:
- mažėja sotumo hormono leptino lygis
- didėja alkio hormono grelino lygis
- sulėtėja ramybės būsenos medžiagų apykaita
Tyrimai rodo, kad šie hormoniniai pokyčiai gali išlikti ilgą laiką. Dėl šios priežasties organizmas ir toliau siunčia signalus, skatinančius taupyti energiją ir didinančius apetitą. Todėl gali būti sudėtingiau toliau mažinti svorį arba išlaikyti pasiektą naują svorį.
Žmogaus organizmas turi mechanizmus, kurie stengiasi palaikyti svorį tam tikrose ribose. Ši koncepcija dažnai apibūdinama vadinamąja nustatytojo taško teorija.
Svorį ir apetitą veikiantys hormonai
Kūno svorį reguliuoja ir hormonų sąveika.
Leptinas: sotumo signalas
Leptiną gamina riebalų ląstelės ir jis smegenims suteikia informacijos apie sukauptos energijos kiekį. Sumažėjus riebalų procentinei daliai, sumažėja ir leptino lygis. Dėl to gali sustiprėti alkio jausmas ir sumažėti energijos sąnaudos.
Šis mechanizmas paaiškina, kodėl po svorio netekimo žmogus dažnai jaučiasi mažiau sotus nei anksčiau.
Grelinas: alkio hormonas
Grelinas gaminamas skrandyje ir stimuliuoja apetitą. Numetus svorio, grelino lygis gali padidėti, todėl tampa sunkiau valgyti mažiau. Šis poveikis gali išlikti ilgesnį laiką.
Insulinas ir riebalų kaupimas
Insulinas atlieka svarbų vaidmenį energijos įsisavinimo ir kaupimo procesuose. Esant atsparumui insulinui, organizmo reakcija į jį susilpnėja. Ši būklė dažniau pasireiškia asmenims, turintiems antsvorio. Dėl to gali sutrikti cukraus kiekio kraujyje ir energijos apykaitos reguliavimas. Tai gali paveikti svorio reguliavimą ir apsunkinti svorio mažinimo procesą, nors tai priklauso nuo individualių organizmo savybių.
Stresas ir svoris: koks kortizolio poveikis?
Ilgalaikis stresas gali turėti įtakos svoriui. Streso metu organizmas gamina daugiau kortizolio. Šis hormonas gali:
- veikti apetitą
- didinti potraukį kaloringam maistui
- skatinti riebalų kaupimąsi pilvo srityje
Be to, stresas gali pabloginti miego kokybę. Prastas miegas savo ruožtu veikia leptiną ir greliną, o tai gali padidinti alkį ir apetitą.
Todėl streso valdymas ir pakankamas poilsis yra svarbios sveiko lieknėjimo sudedamosios dalys.
Kodėl svoris dažnai sugrįžta po dietos
Praktika rodo, kad daugelis žmonių, pasibaigus griežtų dietų laikotarpiui, vėl priauga svorio. Laikytis laikinos dietos dažnai yra sudėtinga, ypač tuomet, kai ji ženkliai skiriasi nuo įprastų mitybos įpročių.
Tai paaiškina, kodėl:
- griežtos dietos dažnai suteikia tik laikiną rezultatą
- laikui bėgant gali sugrįžti ankstesni mitybos įpročiai
- ilgalaikį svorio stabilumą gali būti sunku išlaikyti be nuolatinių pokyčių
Todėl norint tvariai atsikratyti svorio, reikalinga ilgalaikė strategija, o ne trumpas, intensyvus apribojimų laikotarpis.
Ką tai reiškia sveikam svorio metimui?
Sveikas svorio metimas grindžiamas metodu, kuriuo atsižvelgiama į organizmo fiziologiją. Tai, be kita ko, reiškia:
- Pakankamą sotumo jausmą užtikrinanti mityba (pavyzdžiui, gausi baltymų ir maistinių skaidulų)
- Maitinimosi reguliarumas
- Pakankama miego trukmė
- Streso valdymas
- Tvarūs gyvensenos pokyčiai vietoje drastiškų dietų
Todėl norint tvariai atsikratyti svorio, reikalinga ilgalaikė strategija, o ne trumpas, intensyvus apribojimų laikotarpis.
Šiuolaikinių vaistų vaidmuo svorio mažinime
Pastaraisiais metais buvo sukurti medikamentai, veikiantys hormoninę apetito reguliaciją. GLP-1 preparatai, tokie kaip semagliutidas ar tirzepatidas (pavyzdžiui, Mounjaro), paveikia su sotumu ir alkiu susijusius signalus.
Šios priemonės gali:
- alkio jausmo mažinimas
- sotumo jausmo didinimas
- pagalba metant svorį
Jie nėra sveikos gyvensenos pakaitalas, tačiau tam tikrais atvejais gali būti papildymas, kai ankstesnės pastangos nedavė pakankamų rezultatų.
Kada tikslinga kreiptis pagalbą?
Šios priemonės gali:
- jūs pakartotinai numetate svorio ir vėl jo priaugate
- jūsų KMI yra padidėjęs ir kyla rizika sveikatai
- gyvensenos pokyčiai yra nepakankamai veiksmingi
- jūs pastebite, kad procesas darosi psichologiškai sunkus
Pagalba gali padėti, kai svorio mažinimą apsunkina biologiniai procesai, gyvensenos veiksniai arba jų derinys.
Išvada
Ar norite sužinoti, kokios yra gydymo galimybės, jei nepaisant pastangų nepavyksta sulieknėti?
Šaltiniai
https://richtlijnen.nhg.org/standaarden/obesitas
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/obesity-and-overweight
https://www.nejm.org/doi/10.1056/NEJMoa2032183
https://www.nejm.org/doi/10.1056/NEJMoa2206038
https://www.nejm.org/doi/10.1056/NEJMoa1105816