Greitas pristatymas
Patikimai
Profesionaliai ir ekspertiškai
  • Skydliaukės sutrikimai

Skydliaukės veiklos sutrikimai

Skydliaukė - tai kakle esanti liauka, gaminanti hormonus. Skydliaukės veikla sutrinka tada, kad šis organas veikia per daug arba nepakankamai aktyviai. Dėl to gali pasireikšti tam tikri negalavimai, pavyzdžiui, nuovargis, svorio kritimas.

Produktai, skirti skydliaukės veiklos sutrikimai

Gydykitės nelaukdami eilėje prie gydytojo kabineto. Kaip veikia „Dokteronline“?

  1. Pasirinkite vaistus
  2. Gydytojas peržiūrės jūsų sveikatos anketą
  3. Vaistinė nemokamai pristatys vaistus į namus
Skaityti daugiau

Kas yra skydliaukė?

Skydliaukė yra drugelio formos organas priekinėje kaklo dalyje priešais trachėją. Skydliaukė gamina skydliaukės hormonus. Šie hormonai labai svarbūs medžiagų apykaitai ir augimui. Skydliaukė gamina hormonus tik tada, kai organizmas gauna pakankamai jodo, kuris yra būtina medžiaga mūsų mityboje. Mes gauname jodo su maistu, kuriame yra joduotos druskos, pavyzdžiui, valgydami duoną, žuvį, kiaušinius. Iš kraujo jodas patenka yra skydliaukę. Skydliaukė išfiltruoja jodą iš kraujo ir naudoja jį gamindama hormonus.
Šie skydliaukės hormonai labai svarbūs medžiagų apykaitai ir ląstelėms. Medžiagų apykaita - tai maisto įsisavinimas ir vertimas energija. Be energijos organizmas negali tinkamai funkcionuoti. Todėl skydliaukė yra nepaprastai svarbus organas.

Dažnai nutinka taip, kad skydliaukės veikla per daug suaktyvėja arba priešingai, skydliaukė veikia nepakankamai. Būklė, kai skydliaukės veikla nepakankamai aktyvi, vadinama hipotiroze, o kai skydliaukė veikia per daug aktyviai - hipertiroze. Vienu atveju pagamina per mažai, o kitu - per daug hormonų. Hipotirozė dažniau pasireiškia moterims nei vyrams, taip pat tikimybė, kad išsivystys hipotirozė, didėja su amžiumi.

Kaip atpažinti skydliaukės veiklos sutrikimus?

Dažniausi hipotirozės simptomai:

  • Svorio augimas;
  • Nuovargis ir energijos trūkumas;
  • Retesnis pulsas;
  • Dažnai būna šalta;
  • Vidurių užkietėjimas;
  • Plaukų slinkimas;
  • Patinę vokai ir veidas;
  • Padidėjusi skydliaukė;
  • Balso pokyčiai;
  • Sausa ir blyški oda;
  • Nereguliarios menstruacijos;
  • Koncentracijos sutrikimai;
  • Psichologiniai nusiskundimai;
  • Raumenų skausmas.

Simptomų įvairovė labai didelė, nes skydliaukės hormonai yra išskiriami į kraują, todėl daro poveikį visam organizmui. Kartais atpažinti ligą sunku, ypač kai simptomai nėra aiškiai išreikšti.

Dažniausi hipotirozės simptomai:

  • Prakaitavimas;
  • Nuovargis;
  • Širdies permušimai;
  • Jaučiama įtampa;
  • Svorio kritimas;
  • Viduriavimas;
  • Drebulys;
  • Šilta ir drėgna oda;
  • Išverstakumas;
  • Padidėjusi skydliaukė;
  • Nereguliarios menstruacijos;
  • Padidėjęs apetitas;
  • Nemiga.

Kokios yra skydliaukės veiklos sutrikimų priežastys?

Kaip minėta, skydliaukės sutrikimai yra dviejų tipų: skydliaukė gali būti per daug aktyvi arba nepakankamai aktyvi. Hipotirozės priežastis dažniausiai yra autoimuninė liga. Tai reiškia, kad organizmas gamina antikūnus, kurie atakuoja skydliaukę, todėl ši pagamina mažiau hormonų. Paprastai tai yra autoimuninės Hašimoto ligos pasekmė. Sergant šia liga skydliaukė ilgainiui visiškai nustoja funkcionuoti. Liga lėtinė ir dažniausiai pasireiškia moterims.

Kitos galimos hipotirozės priežastys: skydliaukės uždegimas po gimdymo, skydliaukės operacija, kaklo švitinimas, medikamentų su ličiu arba jodu vartojimas, gydymas radioaktyviuoju jodu. Be to, tikimybė susirgti skydliaukės liga padidėja po gimdymo arba kai giminėje jau yra tokios ligos atvejų. Hipertirozės priežastis taip pat dažniausiai yra autoimuninė liga, šiuo atveju Greivso liga. Šiuo atveju liga skatina skydliaukę gaminti daugiau hormonų.

Kitos hipertirozės priežastys: struma arba gūžys (skydliaukės patinimas, kuris nuolat didėja), medikamentai su ličiu arba jodu, skydliaukės uždegimas, kitos autoimuninės ligos.

Kaip išvengti skydliaukės veiklos sutrikimų?

Kadangi tiek hipotirozė, tiek hipertirozė yra rimti susirgimai, kuriems gydyti reikalingi vaistai, mažai kas priklauso nuo gyvenimo būdo pakeitimo. Jeigu jums taikomas hipotirozės gydymas ir jaučiate toliau nurodytus simptomus, susisiekite su savo gydytoju:

  • Sulėtėjo judesiai;
  • Greitai sušąlate;
  • Patino akių vokai;
  • Slenka plaukai;
  • Sausa oda.

Šiuos simptomus gali sukelti skydliaukės hormonų trūkumas.

Taip pat susisiekite su savo gydytoju, jei jaučiate toliau nurodytus simptomus:

  • Jaučiatės neramus, jaučiate įtampą;
  • Skausmas krūtinėje;
  • Galvos skausmas;
  • Prakaitavimas;
  • Svorio kritimas;
  • Nuotaikų kaita;
  • Viduriavimas.

Šiuos simptomus gali sukelti skydliaukės hormonų perteklius.

Ar galiu ką nors padaryti dėl skydliaukės veiklos sutrikimų?

Kadangi tiek hipotirozė, tiek hipertirozė yra rimti susirgimai, kuriems gydyti reikalingi vaistai, mažai kas priklauso nuo gyvenimo būdo pakeitimo. Tačiau labai svarbu, kad nėštumą planuojančios moterys, kurioms nustatyta hipertirozė, pirmiausia gydytųsi. Per didelis skydliaukės hormonų kiekis kraujyje gali būti pavojingas kūdikiui (didėja sulėtėjusio augimo ir kaukolės pakitimų tikimybė). Pasiekus normalią skydliaukės hormonų koncentraciją kraujyje pastoti yra saugu. Taip pat svarbu valgyti sveiką ir įvairų maistą, reguliariai judėti. Tai gerina bendrą sveikatą. Rūkantieji, kurie serga hipertiroze, rizikuoja patirti (dar didesnį) išverstakumą.

Koks gydymas taikomas?

Pasidalijus su gydytoju įtarimais dėl galimo skydliaukės veiklos sutrikimo, jis pirmiausia skirs kraujo tyrimą galimam skydliaukės hormonų pertekliui arba trūkumui nustatyti. Tyrimo metu vertinami du rodikliai: laisvasis T4 (skydliaukės gaminamas hormonas) ir TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas). Paprastai laisvojo T4 rodiklis svyruoja tarp 9,0 ir 24,0 pmol/l, o TSH - tarp 0,4 ir 4,0 mU/l. Sergant hipotiroze laisvojo T4 kiekis kraujyje padidėja, o TSH - sumažėja. Sergant hipertiroze laisvojo T4 kiekis kraujyje sumažėja, o TSH - padidėja.

Sintetiniai skydliaukės hormonai

Hipotirozė yra lengvai gydoma skiriant sintetinius skydliaukės hormonus, pvz., levotiroksiną. Jeigu hipotirozė išsivystė dėl Hašimoto ligos, skydliaukės pašalinimo arba radioaktyviojo jodo terapijos, labai tikėtina, kad jums teks visą gyvenimą vartoti pakaitinius hormonus. Paprastai vaistai geriami vieną kartą per dieną tuo pačiu metu, nieko nevalgius. Jaunesniems nei 60 metų pacientams, kurie neturi širdies sutrikimo, dažniausiai iš karto skiriama didelė dozė. Vyresnių nei 60 metų žmonių arba sergančiųjų širdies ligomis gydymas pradedamas nuo mažų dozių, kurios palaipsniui didinamos. Kadangi levotiroksino koncentracija preparate priklauso nuo konkretaus gamintojo, labai svarbu visada vartoti tuos pačius vaistus.

Vaistai

Hipertirozė gali būti gydoma vaistais, radioaktyviuoju jodu arba taikant chirurginę intervenciją. Gydytojas kartu su jumis nuspręs, kuris gydymo būdas būtų jums tinkamiausias. Pasirinkimas priklauso nuo galimų gydymo būdo trūkumų ir jūsų asmeninės situacijos (pvz., planuojate turėti vaikų). Nusprendus skirti vaistų, greičiausiai bus išrašytas tiamazolis arba levotiroksinas ar kiti panašūs medikamentai, skirti skydliaukės veiklai slopinti. Jie gali būti derinami su beta adrenoblokatoriais, jeigu jus ypač vargina širdies permušimai ir prakaitavimas. Maždaug po šešių savaičių kartojamas kraujo tyrimas ir išrašomi vaistai, kurių sudėtyje yra sintetinių skydliaukės hormonų, pvz., levotiroksinas.

Paprastai vaistai geriami vieną kartą per dieną tuo pačiu metu, nieko nevalgius. Kraujo tyrimas iš naujo atliekamas po 6 savaičių, jeigu reikia, koreguojama vaistų dozė. Vietoje šių vaistų gali būti skirtas gydymas titravimo būdu, tai yra kai mažomis dozėmis leidžiamas tiamazolis. Tai atlieka vidaus ligų gydytojas. Kadangi levotiroksino koncentracija preparate priklauso nuo konkretaus gamintojo, labai svarbu visada vartoti tuos pačius vaistus. Pasirinkus gydymą radioaktyviuoju jodu, reikia lankytis ligoninėje ir gerti gėrimą su šia medžiaga. Preparatas iš kraujo patenka į skydliaukę, jo poveikis greitas. Radioaktyviojo jodo skleidžiama spinduliuotė slopina skydliaukės veikimą. Toks gydymas būdas saugus, nes radioaktyvi medžiaga pasišalina iš organizmo su šlapimu. Trūkumas - ateityje skydliaukės aktyvumas gali per daug sumažėti ir vėl teks vartoti vaistus. Be to, šešis mėnesius po gydymo radioaktyviuoju jodu pabaigos negalima pastoti.

Operacija

Galiausiai hipertiroidizmas gali būti gydomas chirurginės intervencijos būdu. Tai reiškia, kad dalis skydliaukės pašalinama. Tokiu būdu sumažinamas šios liaukos tūris ir trachėjos patiriamas spaudimas, tačiau kyla pavojus, kad ateityje skydliaukės aktyvumas taps per mažas ir teks vartoti vaistus. Taip pat egzistuoja pavojus pažeisti per skydliaukę einantį nervą - dėl to balsas taptų tarsi užkimęs.

Gydant hipotirozę ir hipertirozę prireikia ne vieno mėnesio, kol parenkama tinkamiausia vaisto dozė. Sergant Greivso liga kraujo tyrimai atliekami kas tris mėnesius. Gali būti, kad galėsite kurį laiką nebevartoti vaistų, o kraujo tyrimai gali būti atliekami įvairiu reguliarumu. Maždaug pusei žmonių gydymas padeda - skydliaukė pradeda funkcionuoti tinkamai. Jeigu nutraukus vaistų vartojimą būklė vėl pablogėja, grįžtama prie medikamentinio gydymo arba galima taikyti radioaktyviojo jodo terapiją ar operaciją.

Papildomi pavojai ir šalutinis poveikis

Galimas tiamazolio šalutinis poveikis - pykinimas, sąnarių skausmas ir bėrimas. Labai retai pasitaiko greitas baltųjų kraujo kūnelių koncentracijos sumažėjimas. Levotiroksino šalutinis poveikis - prakaitavimas, širdies permušimai, skausmas krūtinėje ir viduriavimas. Be to, kiti galimai vartojami vaistai taip pat gali turėti poveikį skydliaukės medikamentams. Jie gali slopinti arba sustiprinti poveikį, o tai gali būti žalinga. Jeigu vartojate daugiau vaistų, informuokite apie tai savo gydytoją. Kaip minėta, visi hipertirozės gydymo būdai turi savo privalumus ir trūkumus. Svarbiausias jų - itin didelis skydliaukės veiklos sumažėjimas, dėl kurio gali tekti vartoti skydliaukės hormonus.

Atgal į pradžią