Greitas pristatymas
Patikimai
Profesionaliai ir ekspertiškai
  • Migrena

Migrena 

Migrena yra galvos smegenų liga, pasireiškianti stipraus galvos skausmo priepuoliais ir kitais negalavimais. Skausmas išsivysto dėl kraujagyslių išsiplėtimo.

Produktai, skirti migrena 

Visi gydymo būdai
  • Visi gydymo būdai
  • Receptiniai vaistai
  • Nereceptiniai vaistai
Aktualumas
  • Aktualumas
  • Pavadinimas A–Ž
  • Pavadinimas Ž–A
  • Kaina maža–didelė
  • Kaina didelė–maža

Gydykitės nelaukdami eilėje prie gydytojo kabineto. Kaip veikia „Dokteronline“?

  1. Pasirinkite vaistus
  2. Gydytojas peržiūrės jūsų sveikatos anketą
  3. Vaistinė nemokamai pristatys vaistus į namus
Skaityti daugiau

Kas yra migrena?

Migrena yra galvos smegenų liga, kuri pasireiškia stipraus galvos skausmo priepuoliais ir galimai kitais negalavimais, pvz., pykinimu, vėmimu, pojūčių susilpnėjimu, kitais simptomais, rodančiais artėjantį priepuolį. Migrena skiriasi nuo paprasto galvos skausmo tuo, kad jos prigimtis yra nervinė - kraujagyslinė, tai yra migrenos priepuolis ištinka tada, kai kraujagyslės dėl tam tikro dirgiklio išsiplečia. Priežastis - per didelis visos nervų sistemos jautrumas. Kiekvieną pacientą migrenos priepuoliai ištinka skirtingu dažnumu, jie būna įvairaus sunkumo ir trukmės. Migrenos priepuoliai gali varginti visą gyvenimą, tačiau kai kurie žmonės juos jaučia tik tam tikru gyvenimo laikotarpiu. Apie trečdalis moterų yra bent kartą patyręs migrenos priepuolį, vyrus ši liga vargina rečiau. Dažniausiai migrena skundžiasi 15 - 55 metų amžiaus pacientai. Kai kurioms moterims priepuoliai maždaug sutampa su menstruacijomis. Tai vadinama menstruacine migrena. Priepuolio metu skausmas paprastai jaučiamas vienoje galvos pusėje, jis yra stiprus, tvinkčiojantis. Ištikus migrenos priepuoliui, neįmanoma užsiimti kokia nors veikla. Išprovokuoti priepuolį gali patys įvairiausi veiksniai, pvz., menstruacijos, alkoholis, ryški šviesa, stresas.

Kaip atpažinti migreną?

Jau išvardijome keletą požymių, pagal kuriuos galima atpažinti migreną.

  • Paprastai apie būsimą priepuolį įspėja auros etapas. Aura gali pasireikšti įvairiais simptomais, bet dažniausiai tai yra šviesos blyksniai ir mirgėjimas.
  • Migrenos priepuolis turi labai aiškią pradžią ir pabaigą.
  • Jo metu žmogus negali nieko daryti, tik gulėti lovoje.
  • Jaučiamas padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui.
  • Skausmas dažnai pasireiškia vienoje galvos pusėje.
  • Pacientą pykina.
  • Galvos skausmas stiprus, tvinkčiojantis arba pulsuojantis.

Jeigu atpažinote bent du simptomus, labai tikėtina, kad sergate migrena. Be pirmiau aprašytų požymių migrena gali pasireikšti ir kitais pačiais įvairiausiais simptomais. Jie neurologiniai pobūdžio, juos išprovokuoja nervų sistemos dirginimas. Tai gali būti suprastėjęs regėjimas, greitas kūno atvėsimas, sutrikimas.

Kokios yra migrenos priežastys?

Tiksli migrenos priežastis nėra visiškai aiški. Vis dėlto įrodyta, kad migrena paveldima. Taip pat žinoma, kad ligos pagrindas yra neurologinis procesas. Anksčiau buvo manoma, kad migrenos priežastys psichologinės, tačiau šiuo metu tai paneigta. Smegenų tyrimai parodė aktyvumą kamieno srityje. Vis dėlto be akivaizdžių smegenų ir nervų sistemos pakitimų sunku paaiškinti, kaip tiksliai išsivysto skausmas. Dar viena iš priežasčių gali būti sutrikusi kraujo apytaka. Tiriant sergančiuosius migrena nustatyti smegenų arterijų spazmai ir smulkiųjų arterijų išsiplėtimas kaukolės srityje. Dėl išsiplėtimo, kitaip dar vadinamo vazodilatacija, išsiskiria tam tikra medžiaga, kuri gali sukelti uždegimus. Jie galimai sukelia skausmą migrenos priepuolio metu.

Nors migrenos priežastys greičiausiai yra fiziologinės, psichologiniai veiksniai taip pat gali paskatinti priepuolį. Pavyzdžiui, migrenos priepuolius provokuoja stresas ir emocijos. Dėl per didelio kraujagyslių jautrumo ir patiriamo streso gali sulipti trombocitai. Trombicitų sulipimas skatina per didelį serotonino išsiskyrimą, o tai savo ruožtu sukelia galvos spazmus.

Ar galiu ką nors padaryti dėl migrenos?

Kaip minėta, neįmanoma migrenos priepuolio metu užsiimti kokia nors veikla. Sau padėti galima ramiai gulint ir geriant vaistus nuo skausmo. Toliau aptariami vaistai, kuriuos paprastai išrašo gydytojai. Venkite nervų sistemos dirgiklių:

  • Ryškios šviesos
  • Triukšmo
  • Stiprių kvapų, tam tikro maisto, kuris gali išprovokuoti priepuolį
  • Aukštų arba žemų temperatūrų

Koks gydymas taikomas?

Migrenos priepuolio metu vartojami vaistai, kurie vadinami triptanais. Taip pat taikomas prevencinis gydymas. Tai yra gydymas medikamentais siekiant išvengti priepuolių arba juos sumažinti.

Vaistai

Skausmą malšinantys triptanai: almotriptanas, eletriptanas, frovatriptanas, naratriptanas, rizatriptanas, sumatriptanas ir zolmitriptanas. Kadangi priepuolio metu išsiplečia galvos smegenų kraujagyslės , triptanai jas siaurina. Be triptanų taip pat skiriamas paracetamolis. Dažnai jis derinamas su propifenazonu ir kofeinu. Priešuždegiminiai skausmą malšinantys vaistai, pvz., diklofenakas, ibuprofenas ir naproksenas taip pat gali būti veiksmingi. Paprasti vaistai nuo skausmo dažnai nebūna gerai įsisavinami, jei pacientą pykina. Kartais galima iš anksto išgerti vaistų nuo pykinimo.

Ergotaminas, metisergidas taip pat siaurina galvos smegenų kraujagysles. Tačiau dėl šalutinių poveikių jie išrašomi retai. Kiti vaistais, veiksmingi gydant migreną: beta adrenoblokatoriai, pizotifenas, topiramatas, valproinė rūgštis, botulino A toksinas (tik tada, kai neveikia kiti medikamentai), flunarizinas (labai retai), amitriptilinas (tik tada, kai beta adrenoblokatorių ir pizotifeno poveikis nepakankamas). Šie vaistai gali būti išrašomi migrenos prevencijai.

Gyvenimo būdo keitimas

Migrena reikšmingai veikia kasdienį gyvenimą. Dėl to gali išsivystyti depresiniai sutrikimai. Pacientas tarsi atsiduria užburtame rate. Gali būti naudinga terapija, padedant susidoroti su nerimus, kylančiu dėl migrenos. Labai naudinga išmokti sąmoningai priimti ligą ir keisti gyvenimo būdą. Žymėkitės, ką valgote, kada ištinka priepuoliai, kokie yra provokuojantys veiksniai - visa tai gali padėti tvarkytis su migrena. Be to, tai gali padėti geriau parinkti vaistus.

Sportas, poilsis: Sportas ir poilsis rekomenduojami dėl streso mažinimo, nes tai padeda gydyti migreną. Siūlomos atsipalaidavimo terapijos, skirtos migrena sergantiems žmonėms. Taip pat gali padėti atpalaiduojamieji masažai arba atsipalaidavimo pratimai.

Atgal į pradžią