Bakterinės infekcijos

Bakterinė infekcija - tai infekcija, kurią sukelia bakterijos. Bakterijų galima rasti visose kūno vietose. Užsikrėtus infekcija jaučiamas skausmas, bendras silpnumas, kartais karščiuojama. Jeigu infekcija sunki arba nepasveikstama ilgesnį laiką, gydytojas skiria antibiotikus, tai yra vaistus, naikinančius bakterijas.

Infekciją sukelia į organizmą patekusios ir pradėjusios daugintis bakterijos. Nors bakterijų pamatyti plika akimi negalima, jų yra visur. Vis dėlto ne visos bakterijos sukelia ligas. Taip yra todėl, kad mus saugo imuninė sistema, be to, kai kurie organizmai yra visiškai nepavojingi. Egzistuoja ir gerosios bakterijos, kurios gyvena mūsų viduje ir mums padeda. Jos virškina maistą žarnyne, naikina ant odos patekusius ligų sukėlėjus.

Ligų sukėlėjams patekus į mūsų vidų, organizmas pradeda gaminti daugiau baltųjų kūnelių, kurie saugo nuo infekcijos. Vis dėlto kai bakterijos auga ir dauginasi greičiau, nei organizmas sugeba gaminti baltuosius kūnelius, mes susergame. Bakterijos gali sukelti infekciją, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.

Dažnai taip pat pasireiškia karščiavimas. Plaučių uždegimas arba infekcinis endokarditas gali būti mirtinas, todėl gydytojas skiria vartoti antibiotikus. Vaistai padeda organizmui susidoroti su liga ir pasveikti. Taigi antibiotikai gelbsti gyvybes. Kartais net ir susirgus bakterine infekcija pasveikti galima tiesiog laikantis lovos režimo ar taikant kitas paprastas priemones.

Konkretūs antibiotikai parenkami atsižvelgiant į jaučiamus negalavimus ir bakterinės infekcijos tipą. Kartais tenka atlikti laboratorinį šlapimo arba pūlių pasėlio tyrimą, kad būtų galima nustatyti, kokia bakterija sukėlė ligą, ir parinkti veiksmingus antibiotikus. Viskas priklauso nuo bakterijos sandaros.

Atpažinti bakterinę infekciją galima iš jaučiamo skausmo, nuovargio, paraudusios ar paburkusios odos, bendro silpnumo, karščiavimo. Taip pat gali padidėti limfmazgiai (pvz., skaudant gerklei arba sergant angina). Be to, galite jausti gripą primenančius simptomus: raumenų skausmą, sumažėjusį apetitą.

Bakterinę infekciją sukelia bakterijos.

Kartais išvengti bakterinės infekcijos tiesiog neįmanoma. Tačiau jūs galite imtis tam tikrų prevencinių priemonių. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad rūkantieji ir reguliariai vartojantys alkoholį patiria didesnę riziką susirgti plaučių uždegimu.

Taip pat galite rūpintis imuniteto stiprumu, kad organizmui būtų lengviau pasipriešinti susidūrus su ligas sukeliančiomis bakterijomis. Išvengti užsikrėtimo salmonelėmis padės higienos laikymasis ir reguliarus rankų plovimas. Žaizdas ant odos dezinfekuokite jodu arba alkoholiu, taip išvengsite odos uždegimo.

Susirgus bakterine infekcija reikia stengtis ilsėtis ir gerti daug skysčių. Jeigu simptomai pasunkėjo arba negalavimas niekaip nepraeina, susisiekite su savo šeimos gydytoju. Jis atliks tyrimus ir, jei reikės, skirs antibiotikus, kurie sunaikins bakterijas.

Gydytojas, nustatęs, kad ligos priežastis yra bakterijos, skiria antibiotikų.

Pagal antimikrobinio poveikio spektrą antibiotikai gali būti siauro ir plataus spektro. Siauro spektro antibiotikai yra skirti gydyti infekcijas, kurias sukelia konkrečios grupės bakterijos. Plataus spektro antibiotikai veikia kelių skirtingų tipų bakterijas. Gydytojai labiau linkę išrašyti siauro spektro antibiotikus, nes jie sunaikina mažiau gerųjų bakterijų, taigi turi ir mažesnį šalutinį poveikį. Vis dėlto skirti siauro spektro antibiotikų galima tik tada, kai žinomas tikslus ligos sukėlėjas. Kai sukėlėjas nevisiškai aiškus, puiki alternatyva yra plataus spektro antibiotikai, nes jie naikina kelių skirtingų rūšių bakterijas. Trūkumas - gali pasireikšti daugiau šalutinių poveikių, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimų, nes vaistas naikina ir žarnyne gyvenančias gerąsias bakterijas.

Parenkant konkrečius antibiotikus labai svarbi infekcijos vieta organizme. Pavyzdžiui, skirtingų audinių jautrumas tam tikriems antibiotikams taip pat yra skirtingas. Gydytojas parenka antibiotikus, kurie galėtų geriausiai prasiskverbti į audinį.

Skirti antibiotikus gali tik gydytojas. Jis tai daro tik tada, kai to tikrai reikia, pavyzdžiui, kai organizmas negali susidoroti su infekcija pats. Gydytojai neskuba išrašyti antibiotikų, nes per dažnas jų vartojimas skatina bakterijų atsparumo vystymąsi. Tai reiškia, kad bakterijos prisitaiko prie antibiotikų ir tampa jiems nejautrios. Dėl to nebegalima vartoti tam tikrų tipų vaistų, nes jie nebepadės ne tik jums, bet ir kitiems žmonėms.

Bakterijos gali ilgainiui išvystyti atsparumą antibiotikams. Taip nutinka ilgai arba pakartotinai vartojant to paties tipo antibiotikus. Taigi bakterijų atsparumas antibiotikams sukelia pavojingą situaciją: pavyzdžiui, ateityje gali nebelikti kuo gydyti bakterines infekcijas, o tai kai kuriems žmonėms galėtų kainuoti gyvybę.

Kadangi antibiotikai naikina tik bakterijas, bet ne virusus, gydytojas neišrašys šių vaistų susirgus gripu, vėjaraupiais arba peršalus. Visada vartokite vaistus pagal gydytojo nurodymą, užbaikite visą gydymo kursą (net jei po poros dienų ir pasijutote geriau). Priešingu atveju infekcija gali sugrįžti. Gydymas antibiotikais paprastai trunka nuo 5 iki 10 dienų, priklausomai nuo konkrečios infekcijos.